Noriu jums papasakoti vieną dalyką, kurio niekada nepamiršiu. Tai nėra įspūdinga istorija, bet ji galėjo baigtis labai blogai. Ji man parodė, kad pavojus jūroje ne visada triukšmingas.
Tai buvo vasaros popietė – tokia diena, kai viskas atrodo tobula. Saulė švietė, vaikai juokėsi, bangos švelniai glostė smėlį.
O aš vaikščiojau basomis vandenyje, kai pastebėjau vieną neįprastą vietą. Jokios bangos. Ramus vanduo. Plokščias, tamsesnis paviršius, beveik kviečiantis.
Sustojau, nustebusi. Buvo taip ramu. Per daug ramu.
Bet tai, ką sužinojau vėliau, mane sukrėtė, ir noriu tuo pasidalyti pirmame komentare 👇👇👇👇.
Po kelių dienų visiškai atsitiktinai perskaičiau straipsnį apie atgalinius srovių srautus. Skaičiau, žiūrėjau nuotraukas ir – šiurpas.
Tai, ką mačiau tą dieną paplūdimyje… buvo būtent tai. Nematomas spąstas, srovė, pakankamai stipri, kad nuneštų net patyrusį plaukiką.
Atgalinė srovė – tai vandens ruožas, kuris eina tiesiai į jūrą. Įžengi neįtardamas, ir per kelias sekundes tave jau neša. Pirmas instinktas – plaukti atgal į krantą. Bloga mintis. Tai tarsi bėgti bėgimo takeliu, kuris juda per greitai: tu išsenki… ir pralaimi.
Ką reikia daryti? Išlaikyti ramybę ir plaukti lygiagrečiai krantui – į šoną, kol išeisi iš srovės. Tik tada – ramiai grįžti į krantą.
Nuo tada aš kitaip žiūriu į vandenyną. Ieškau ženklų: tamsesnio vandens, be putų, be bangų. Ir kalbu apie tai – su draugais, su vaikais. Nes tokios žinios gali tikrai išgelbėti gyvybę.
💡 Net atlikau interaktyvų testą internete, kurį siūlo „Life Saving Victoria“. Paprasta, greita, bet išmokau atpažinti svarbiausius dalykus per kelias sekundes.
👉 Tad prašau: pasidalykite šia informacija. Tai ne baimės skleidimas, o protinga prevencija. Tai, kas atrodo kaip rami vieta, gali būti tobulas jūros spąstas.
🌊 Jūra graži, taip… bet ji neatleidžia nežinojimo.
Būkime budrūs.
