Aš radau savo vyrą… bet jis manęs nebeatpažino — ir supratau, kad atėjo laikas judėti pirmyn.
Prieš tris metus praradau savo vyrą, Anthony, jūroje.
Jis buvo aistringas buriuotojas, išplaukė kaip daugybę kartų anksčiau… bet audra jį nunešė. Buvo rastos tik kelios jo laivo nuolaužos. Jis buvo paskelbtas dingusiu be žinios, o aš sužlugdžiau.
Buvau nėščia, bet šokas privertė mane prarasti mūsų kūdikį. 😔 Likau viena, sužeista, negalėjau net žiūrėti į jūrą, nejausdama didžiulio tuštumos jausmo.
Trys ilgi metai praleidau vengdama vandenyno. Paskutinį pavasarį mano terapeutas švelniai pasiūlė sugrįžti. Ne ten, kur viskas nutiko, o kitur — tiesiog, kad susitaikyčiau su savimi. Nusipirkau bilietą ir išvykau viena.
Pirmoji ryto valanda paplūdimyje buvo beveik nepakeliama. Garsai, kvapai, prisiminimai… jaučiausi tarsi dusčiau. Bet nusprendžiau judėti toliau, lėtai, palei vandenį. Ir ten aš jį pamačiau. 😯
Vyras žaidė su mažyte mergyte. Jo siluetas, eisena… mano širdis pašoko. Anthony?
👉 Toliau skaitykite pirmame komentare 👇👇👇👇.
Aš priėjau drebėdama. Jis atsisuko. Tas pats veidas, arba beveik. Bet jo akyse nebuvo jokio atpažinimo ženklo.
— Aš esu Drake, pasakė sumaišęs. Aš jūsų nepažįstu.
Vėliau jo partnerė Lisa atėjo pas mane. Ji papasakojo neįtikėtiną istoriją: vyras rastas be sąmonės po audros, be dokumentų, su atminties praradimu.
Jie jį pavadino „Drake“ — taip vadino pagal rastą vardą jo daiktuose. Jis niekada neatgavo atminties. Lisa, tuomet slaugė, rūpinosi juo. Dabar jie yra šeima su dukra Maya. Naujas gyvenimas susikūrė — be manęs.
Kitą dieną parodžiau jam nuotraukas, pasakojau apie mūsų praeitį, meilę, planus. Jis klausėsi susijaudinęs, bet nieko neprisiminė. Jo gyvenimas dabar yra Lisa ir Maya.
Ir tada kažkas manyje nurimo. Tai nebuvo išdavystė. Tiesiog gyvenimas — žiaurus ir netikėtas. Jis nebebuvo mano Anthony. Jis buvo Drake — laimingas, mylimas vyras.
— Tu man nebeatmeni, pasakiau jam. Atėjo laikas man pradėti gyventi iš naujo.
Išvykau lengvesnė. Jūra man nebebuvo baisi. Ji nebuvo kapas.
Ji tiesiog buvo jūra. O aš — pasiruošusi vėl priimti gyvenimą. Ne tą, kuris buvo anksčiau, o savo.
