Išėjau viena pasivaikščioti po nuošalų mišką netoli tėvų namų – tiesiog norėjau įkvėpti gryno oro ir pasimėgauti tylos akimirka.
Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad patirsiu ką nors, kas apvers mano gyvenimą aukštyn kojomis ir taps paslaptimi, kuri intriguoja visą šalį.
Kai ramiai ėjau medžių takeliu, kažkas patraukė mano žvilgsnį. Ant žemės guli tobulas ratas, sudarytas iš keistų formų – tuo pačiu ir viliojančių, ir trikdančių.
😦 Pirmiau pagalvojau, kad tai gal kokios statulos, gal nežinoma meno instaliacija… arba dar baisiau – sustingę kūnai.
😦 Nerimas susimaišė su smalsumu ir aš atsargiai priėjau arčiau. Nesusimąsčiusi palietė vieną formą.
➡️ Norėdami sužinoti, kas nutiko toliau, skaitykite pirmajame komentare 👇👇👇👇
Tuo momentu viskas pasikeitė. Pajutau keistą šiurpą, svaigulį… o tada – nieko. Staiga dingo, prieš kelių stulbintų liudininkų akis.
Nuo tada manęs niekas nebeatvaizdavo.
Vieta, kurią palikau po savęs, liko nepakitusi – tarsi sustingusi laike. Vietos valdžios buvo iškart įspėtos, paieškos tęsiasi iki šiol, tačiau jokių pėdsakų nerasta.
Ši paslaptis tarsi peržengė supratimo ribas – vienu metu tai ir sužavi, ir gąsdina.
Tyrėjai ir specialistai šiandien kalba apie tarpdimensionalius reiškinius.
Mitas ar tikrovė? Ar tas keistas ratas galėtų būti portalu į kitą pasaulį? Sklando pačios neįtikėtiniausios versijos: slapti eksperimentai, ateivių buvimas, erdvė-laiko plyšiai… Smalsumas auga, bet aiškių atsakymų kol kas nėra.
Mano šeima, sukrėsta iki pačios šerdies, prašo gerbti jų privatumą, bet išlaiko trapų vilties spindulį. Tuo tarpu į vietą plūsta entuziastai ir smalsuoliai, tikėdamiesi atskleisti šios dingimo paslaptį.
Ši istorija primena, kad mūsų pasaulis vis dar slepia neišaiškintas paslaptis. Kartais paprasta pasivaikščiojimas miške gali atverti duris nežinomam ir priversti abejoti viskuo, kuo tikėjome.
