Kodėl šuo urzgė, lojo ir draskė stiklą? Kas buvo už stiklo, sienoje?
Jau kelias dienas Tomas stebėjo keistą savo šuns elgesį.
Kiekvieną vakarą gyvūnas atsistodavo prieš vieną miegamojo sieną, tiesiai šalia veidrodžio. Jis urgzdavo, lodavo, net draskydavo grindis. 😯
Iš pradžių Tomas manė, kad tai galėjo būti atspindys, vamzdžių triukšmas arba koks mažas gyvūnėlis.
Tačiau šuns elgesys darėsi vis atkaklesnis. Jis nenuleisdavo akių nuo to taško, tarsi matytų kažką nematomo žmogaus akiai. Net šaukiamas jis nejudėdavo, išlikdavo budrus.
Kodėl šuo urzgė, lojo ir draskė stiklą? Kas buvo už stiklo, sienoje? 😯
👉 Tęsinį skaitykite pirmajame komentare 👇👇👇👇.
Vieną vakarą Tomas nusprendė prieiti arčiau.
Priglaudė ausį prie sienos. Nieko akivaizdaus. Tačiau po kelių minučių jam pasigirdo labai lengvas spragtelėjimas. Tarsi kažkoks metalinis daiktas lėtai judėtų viduje.
Kitą dieną jis papasakojo apie tai savo kolegai, kuris nusimanė apie remontą. Kartu jie peržiūrėjo buto planus, iš pradžių manydami, kad tai tiesiog techninė šachta.
Tačiau planuose nurodyta, kad toje vietoje nieko neturėtų būti. Smalsumo vedinas Tomas nuėmė veidrodį ir lengvai pabeldė į sieną. Nuskambėjo duslus garsas.
Jie išgręžė mažą skylę. Už tinko rado tuščią ertmę – seną, nebenaudojamą kamino kanalą, pamirštą renovacijos metu.
Viduje jie rado seną odinį krepšį, kuriame buvo keli surūdiję daiktai, sulūžęs laikrodis… ir pageltusi užrašų knygelė.
Ji priklausė tam tikram „Jules M.“, buvusiam nuomininkui, ir joje buvo trumpų pastabų, eskizų bei traukinio bilietas, datuotas 1972 metais.
Paslaptis ėmė aiškėti. Tikėtina, kad šuo girdėjo silpną garsą, kilusį nuo oro judėjimo kanale arba galbūt nukritusio daikto.
Nieko antgamtiško. Tačiau ši patirtis giliai įsirėžė Tomui į atmintį.
Nuo tada siena buvo užtaisyta. O užrašų knygelė saugiai laikoma. Ir kiekvieną vakarą, kai šuo praeina pro tą vietą, jis vis dar sustoja… tik sekundei.
