Aš vis dar labai gerai prisimenu tą keistą ritualą, kurį atlikdavo mano močiutė, kai buvau vaikas.
Ji nieko nesakydama paimdavo česnako skiltelę, atsargiai priglausdavo ją prie liepsnos, tada leisdavo jai lėtai rūkyti, tarsi tai būtų pats natūraliausias dalykas pasaulyje.
Pirmą kartą susiraukiau nosį. Kvapas buvo stiprus, beveik aštrus. Tačiau oras keitėsi. Tai nebuvo vien kvapas — tai buvo atmosfera, pojūtis… netikėtas ramumas.
Tuo metu nesupratau. Tai nebuvo nei receptas, nei vaistas iš knygos. Tik gestas, kartojamas su meile.
Dabar klausiu savęs, ar mano močiutė nesuprato kažko svarbaus, gerokai prieš mus visus.
Ji padėdavo tą česnako skiltelę ant švelnios liepsnos, leido jai lėtai juoduoti ir stebėdavo, kaip dūmai pasklinda po kambarį. Mažas tylus ritualas, beveik šventas.
Bet kas iš tikrųjų slepiasi už tokio ypatingo gesto?
👉 Toliau skaitykite pirmajame komentare 👇👇👇.
Buvau vaikas ir žiūrėjau į tai išsižiojęs.
Česnako nauda žinoma nuo senovės. Visi žino, kad jis stiprina imunitetą, kovoja su infekcijomis, valo organizmą… Tačiau mažai kas žino, kas nutinka, kai jį lėtai rūkomi apie penkiolika minučių.
Česnako dūmai stebina. Jie skleidžia aštrų, šiek tiek medienos kvapą, kartu aštrų ir raminantį. Per kelias akimirkas atmosfera keičiasi.
Oras tampa lengvesnis. Kvėpuoti lengviau. Net atsiranda kažkas raminančio, tarsi pats namas atsipalaiduoja.
Kai kuriose kultūrose česnako deginimas yra simbolinis veiksmas. Sakoma, kad tai saugo nuo blogos akies, atstumia pavydą arba valo erdvę nuo visko, kas sunki, nematoma, nepageidaujama. Lyg diskretiška, bet galinga apsauga.
Tačiau, be simbolizmo, yra ir labai konkrečių poveikių.
Pavyzdžiui, patrinti juodą česnako skiltelę skaudančiam danty gali suteikti laikiną palengvėjimą dėl priešuždegiminių savybių.
Įkvėpti jo dūmų gali padėti atkimšti užsikimšusį nosį, nuraminti lengvą kosulį ar net suteikti energijos, kai jaučiamas didelis nuovargis.
Kai kurie eina dar toliau: jie naudoja šį momentą kaip meditacijos formą. Stebėti, kaip lėtai šoka dūmai, kvėpuoti sąmoningai, įsišaknyti dabartyje. Ir keista, bet tai veikia. Protą apgaubia ramybė.
Šiandien, pasaulyje, pilname technologijų ir greitų sprendimų, šie mažieji ritualai grįžta.
Ne todėl, kad jie magiški.
Bet gal todėl, kad jie mus vėl jungia su kažkuo svarbiu, natūraliu… ir pamirštu.
O jeigu paprasta rūkančio česnako skiltelė turi pasiūlyti daugiau, nei mes manome? 🌿
