Atidarydama seną stalčių pas močiutę 👵, aptikau mažą daiktą, kurio anksčiau nebuvau pastebėjusi. Tai buvo daili džiovintų gėlių puokštelė, kruopščiai įdėta į auksinį, meniškai išgraviruotą gėlių laikiklį 💐✨. Sužavėta jos grožio ir trapumo 🌸, paklausiau močiutės, kas tai yra. Ji nusišypsojo švelniai 😊 ir beveik pašnibždomis atsakė: ⬇⬇⬇⬇⬇
Tai tussie-mussie 💐 – mažytė, elegantiška puokštė, įstatyta į dekoratyvinį laikiklį… ir iškart ore pasklido švelnus praeities aromatas 🍃.
Šios gėlių kompozicijos buvo ne tik gražios 🌷 – jos savyje slėpė meilės žinutes 💖, koduotas gėlių kalba 🌼📜.
Močiutė 👵 apie tai pasakojo su švelnumu. Jos jaunystėje tussie-mussie nebuvo paprastas aksesuaras – tai buvo intymumo simbolis 🤍, tylus meilės eilėraštis, dovanotas mylinčios širdies ❤️.
Senelis 👴, santūrus, bet nuoširdus, kartais ją tokiomis puokštelėmis pradžiugindavo.
Viena iš jų jai itin įstrigo atmintin: vieną vasaros dieną ☀️ jis padovanojo jai puokštę iš alyvų (pirmieji jausmai) 💜, našlaičių (ištikimybė) 💙 ir paparčių (nuoširdumas) 🌿, kruopščiai sudėliotą į auksinį laikiklį, ploną tarsi nėriniai ✨🌾.
Tas mažas daiktas tapo meilės palikimu 💞, perduotu kartu su prisiminimais 📖. Močiutė sakydavo, kad jis skelbė apie gražų gyvenimą, kurį jie kartu kurs…
Ir šiandien, laikydama jį savo rankose 🙏, jaučiu tos praėjusios epochos virpulį 🕰️ – laikų, kai meilė buvo reiškiama ne žodžiais, o subtilumu 🌹.
Tussie-mussie, šiandien jau retas, išlieka jautriu, santūraus romantizmo simboliu 💫. Primena, kad kadaise žmonės mokėjo kalbėti apie meilę tyliai… gėlėmis 🌸🌿💕.
