Aš prižiūrėjau savo draugės Klėjos vaikus, kol ji mėgavosi kelione į Italiją su vyru. Léo ir Zoé, visada pilni energijos, darė savaitę gyvybingą, bet malonią.
Viena lietinga trečiadienio diena, kai jie žaidė slėpynių tėvų miegamajame, pasigirdo šauksmas:
— Po lova kažkas yra!
Aš nuėjau pažiūrėti. Abu gulėjo ant pilvų ir bandė paimti kažką liniuku. Padėjau ištraukti daiktą.
👉 Toliau skaitykite straipsnį pirmajame komentare 👇👇👇👇.
Tai buvo maža apvali rankinė, apdengta dulkėmis, su užsegimu, papuoštu kalnų krištolu. Atrodė, tarsi iš kito laiko.
Léo man tarė:
— Atrodo kaip lobis!
Zoé, išsižiojus akimis, pridūrė:
— Ar manai, kad tai buvo mamos, kai ji buvo maža?
Pasiėmiau ją į rankas. Ji priminė man aksesuarus, kuriuos mano mama turėjo aštuntajame dešimtmetyje. Šiek tiek nuvalius, atpažinau tipišką vakaro rankinių stilių iš to laikmečio. Greita paieška internete patvirtino mano įspūdį.
Ir štai… man iškilo vaizdas. Aš ir mano sesuo vaikystėje slėpėme saldainius ir mažus raštelius beveik tokioje pačioje rankinėje. Galbūt ši taip pat priklausė kažkam iš šeimos. Nesvarbu — ji jau pažadino kažką.
Vaikai buvo labai susijaudinę:
— O jeigu ten būtų papuošalas?
— Arba meilės laiškas?
— Arba senas raktas?
Atsargiai atidarėme užsegimą, tarsi tai būtų senovinė skrynia. Viduje buvo metalinė plaukų segtukas, saga ir mažas sulankstytas lapelis. Atsargiai jį išskleidėme. Tai buvo vaikiškas piešinys: saulė, namas, du žmonės, laikantys vienas kitą už rankos. Ir raudona širdis, nepatogiai nudažyta.
Zoé murmėjo:
— Tai labai miela…
O Léo susimąstė:
— Gal tai piešinys žmogaus, kuris norėjo būti prisimintas.
Jiems tai buvo lobio medžioklė. Man – sugrįžimas į vaikystę, į tą sustabdytą laiką, kurį gali pažadinti paprastas daiktas.
Išvalėme rankinę ir padėjome ją ant lentynos jų kambaryje. Nuo tada ji ten – ne tik kaip prisiminimas, bet kaip ryšys, siūlas tarp kartų.
Ir dažnai vaikai man klausia:
— O ką tu žaidei?
— Ar močiutė irgi piešė?
— Kokia buvo tavo mokykla?
Tada aš pasakoju. Nes šios mažos istorijos, šie pamiršti daiktai yra kur kas daugiau nei seni prisiminimai. Tai atminties sėklos. Tiltai tarp epochų.
