Niekada nepamiršiu tos nakties, kai viskas galėjo pasisukti tragiškai.
Tai, kas mane išgelbėjo, nebuvo medicininė signalizacija ar budintis slaugytojas…
Buvau ligoninėje jau kelias dienas – tik dėl įprastos širdies patikros. Įprasta stebėsena, keli tyrimai, nieko neraminančio.
Medicinos personalas buvo dėmesingas, dienos ramios, beveik vienodos. Mano sūnus dažnai ateidavo manęs aplankyti, o kartu su juo – ir Maksas.
Maksas – tai 7 metų vokiečių aviganis. Ramus, ištikimas, neįtikėtinai jautrus šuo. Po mano gyvenimo draugės netekties jis tapo daug daugiau nei augintinis. Jis – mano ramybės šaltinis, tyli stiprybė, pusiausvyra.
Kai jis padeda galvą man ant kelių arba žiūri į mane savo giliomis akimis, jaučiu, kad jis viską supranta.
Tą dieną, kaip ir dažnai, jis pabuvo su manimi ligoninėje. Atsigulė šalia lovos, tyliai, ramiai. Kai vakare išėjo su mano sūnumi, pasijutau šiek tiek vienišas. Ir tą naktį supratau, kokia gyvybiškai svarbi buvo jo buvimas šalia.
Apie antrą valandą nakties atsargiai atsikėliau. Staiga mane apėmė stiprus galvos svaigimas. Viskas ėmė suktis. Negalėjau nieko padaryti. Kojos neatlaikė, galva trenkėsi į grindis. Ir viskas… Tamsa. Visiška tamsa…
👉Tęsinį skaitykite pirmame komentare 👇👇👇👇.
Negalėjau išsikviesti pagalbos. Mygtukas liko ant stalo. Neturėjau jėgų, nebebuvo balso.
Tačiau kažkur ligoninės koridoriuje pabudo Maksas.
Mano sūnus, kuris miegojo netoliese ant suolelio, vėliau pasakojo, kad Maksas staiga pašoko.
Pradėjo uostyti orą, draskyti duris ir garsiai loti. Jis bėgiojo koridoriuje, panikoje. Nubėgo prie mano palatos durų, draskė jas tol, kol kažkas atidarė.
Taip jie mane ir rado. Gulintį be sąmonės ant grindų.
Dėl Makso slaugytojai spėjo greitai sureaguoti.
Vienas gydytojas vėliau pasakė, kad dar kelios minutės – ir galėjo būti per vėlu.
Atsibudau su Maksu šalia. Lyg jis nė nebūtų pajudėjęs. Jis žiūrėjo į mane su ta keista, beveik žmogiška ramybe. Žodžių nereikėjo. Jis žinojo.
Tą vakarą mane išgelbėjo ne aparatas. Ne gydymo procedūra.
O ištikima širdis, tyras instinktas – šuo, kuris pajuto tai, ko niekas kitas nebūtų pastebėjęs.
Niekada nepamiršiu tos nakties, kai viskas galėjo pasibaigti.
Mane išgelbėjo ne medicininė signalizacija ar budintis personalas.
Mane išgelbėjo mano šuo. Maksas.
