Kai sutikau Paulų, jis buvo paženklintas tėvų skyrybų ir jautė didelę nuoskaudą tėvui, paveiktas savo motinos. 💔👨👩👧👦
Per mūsų vestuves jo tėvas nebuvo pakviestas, ir nors supratau situaciją, man atrodė neteisinga teisti, nežinant visos istorijos. 💍😕🤔
Šią istoriją jums pristatau šiame straipsnyje ⬇⬇⬇⬇⬇
Po mūsų vestuvių aš pasistengiau, kad jie susitiktų, tikėdama, kad tai padės. 💪👨👩👦
Ir kas buvo atrasta! Paulius sužinojo, kad jo tėvas visada norėjo būti šalia, tačiau buvo atstumtas dėl nesidalinamų nuoskaudų.
Jų susitikimas buvo lūžio taškas: ¡Paulius atnaujino ryšius, ir mes buvome šiltai priimti jo tėvo ir naujos žmonos Sofijos, kuri netgi išmokė mane gaminti! 👨👩👧❤️🍳
Vieną dieną pakvietėme mano uošvį ir jo žmoną į mano tėvų vasarnamį. Vakaras buvo sėkmingas, tačiau mano anyta, laikanti šį susitaikymą išdavyste, tai priėmė blogai. 🏡🎉😞
Ji apkaltino Paulį, kad jis mus išskyrė, ir nutraukė bet kokius ryšius su manimi. Nuo tada ji mane laiko savo priešų, net pasakė jam, kad jis jau neturi mamos ir turi padėkoti savo žmonai. 😡🤷♀️🚫
Šiandien Paulius yra laimingas, kad atnaujino ryšius su tėvu, tačiau mano anyta man tai priskiria. 💑💖🤔
Aš jaučiuosi kalta, bet nesuprantu, kur padariau klaidą. Aš tiesiog norėjau, kad jam ir jų santykiams būtų geriau. 😔🤷♀️
Kas yra atsakingas? Mano anyta, kuri niekada neatleido, ar aš, kuri norėjau atkurti šeimos ryšius? 🤔💭
👩🦳💬Ar ji turėtų priimti šią situaciją ir nustoti maitinti savo nuoskaudą? 🤷♀️💔
Klausimas lieka: ar verta stengtis atkurti šiuos santykius, ir kaip? 🔄💬
