Viskas prasidėjo ramų rytą, kaip ir daugelis kitų. Mano šuo Bruno linksmai lakstė po sodą, bėgiodamas per rasa padengtą žolę.
Nieko neįprasto nesimatė.
Priėjusi prie gėlyno, šalia seno kelmo, pastebėjau keistus, ryškiai oranžinius rutuliukus. Iš pradžių pagalvojau, kad tai kaimynų vaikų netyčia numesti žaislai.
Tačiau netrukus tokių pačių rutuliukų pamačiau ir po suoliuku, prie tvoros, netoli komposto krūvos. Supratau, kad tai ne atsitiktinumas.
Rutuliukai buvo tobulai apvalūs, lygūs ir labai ryškios spalvos. Pamaniau, gal tai kokie nors vaisiai… o gal grybai? Bet kodėl jų tiek daug?
Nespėjau net sureaguoti, kai Bruno pagriebė vieną rutuliuką į nasrus ir pradėjo jį kramtyti. Išsigandusi surikau, kad jis jį išspjautų — laimei, jis pakluso iš karto.
Tačiau baimė jau buvo apėmusi: o jeigu tai nuodinga?
👉Tęsinį skaitykite pirmajame komentare 👇👇👇👇.
Nedelsdama paskambinau mūsų veterinarui. Išklausius mano pasakojimą, jis paprašė nusiųsti tų rutuliukų nuotrauką.
Po kelių minučių jis paskambino atgal ir pasakė, kad tai — miksomicetai, dar vadinami „vilkų pienu“.
Tai nėra tikri grybai ar augalai, o ypatingi organizmai, dažnai atsirandantys ant pūvančios medienos, ypač po vasaros liūčių.
Veterinaras mane nuramino: šie dariniai nėra nuodingi, nors suspaudus gali šiek tiek dirginti odą ar gleivinę, ypač jautresniems žmonėms.
Nurimusi, bet vis dar atsargi, surinkau visus rutuliukus ir išmečiau juos toliau nuo namų.
Nuo to laiko atidžiai apžiūriu kiekvieną savo sodo kampelį. Niekada nežinai, ką gali paslėpti gamta. O kai gyveni su smalsiu augintiniu kaip Bruno, geriau būti atsargiam.
Jei kada nors savo sode pastebėsite ką nors neįprasto — nepanikuokite. Nufotografuokite ir pasitarkite su specialistu.
Smalsumas gali būti sveikas — jei tik išliekame budrūs, ypač kai šalia mūsų yra augintiniai.
